Šiais laikais daug kalbama apie profesinį perdegimą. Vieni jos plitimą sieja su Rusijos darbo kultūros ypatumais, kiti – su nekokybišku valdymu, kiti – su per dideliu pačių darbuotojų jautrumu. Kokius paprastus dalykus galite padaryti, kad išvengtumėte perdegimo?
Surinkome 13 patarimų, kuriuos parengė kanalo „Telegram“ ekspertai . Kiekvieną dieną skelbiama viena nedidelė rekomendacija, sudaryta atsižvelgiant į naujausius mokslinius duomenis. Šie patarimai nepakeis psichoterapijos ir neapsaugos jūsų nuo perdegimo, bet tikrai padės susitvarkyti su jausmais. O gal sulėtinti perdegimą.
1. Jei vienu metu vykdote kelis projektus arba, pavyzdžiui, dirbate ir studijuojate, atminkite: perjungti dėmesį nuo vienos veiklos prie kitos reikia laiko ir pastangų. Stenkitės atlikti mažiau perjungimų, kad mažiau stengtumėte keisti kontekstą.
2. Nepamirškite, kad planavimas taip pat reikalauja išteklių: laiko ir pastangų. Tai ne priedas prie darbo, tai jo dalis.
3. Pats savaime vienos veiklos perėjimas prie kitos ne visada padeda atsipalaiduoti. Svarbu, kad veikla teiktų malonumą ir padėtų atkurti išteklius.
4. Kai kas nors jus kritikuoja, pabandykite pagalvoti: ar norėtumėte gauti patarimą iš šio žmogaus? Jei ne, galbūt ir kritikos iš jo nereikėtų priimti ir į ją atsižvelgti.
5. Galite perdegti, kai darbas jums per sunkus, o kai per lengvas. Pagalvokite apie savo situaciją: ar geriau pabandyti prisiimti daugiau ar mažiau?
6. Atidėliojimo esmė ta, kad patiriame stresą išvengiame kažko nemalonaus. Pasistenkite pastebėti stresą, sustokite, suskaičiuokite nuo penkių iki vieno – ir pradėkite tai daryti, nepaisant nemalonaus jausmo, ir darykite tai bent penkias minutes.
Atidėliojimo problema – ne paties darbo sunkumas, o vengimas jį pradėti.
Po penkių darbo minučių nemalonus jausmas greičiausiai praeis ir galėsite toliau elgtis teisingai.
7. Jei studijuojate kartu su darbu, nepamirškite, kad studijos yra didelė investicija į išteklius. Net jei tai patinka ir domitės, tam reikia jėgų. Studijos nėra atostogos nuo darbo. Svarbu pailsėti po darbo ir po pamokų.
8. Jei sudarote savo tvarkaraštį, tai prisideda prie nuovargio dėl sprendimų. Stenkitės planuoti savo tvarkaraštį iš anksto ir jo laikykitės. Taip nereikės nuolatos priimti naujų sprendimų.
9. Atminkite, kad smegenys pavargsta ir nuo smulkių buitinių sprendimų. Pagalvokite, kaip galite pašalinti nesvarbius sprendimus iš savo gyvenimo. Pavyzdžiui: dažniausiai negalite galvoti, kokią duoną pirkti. Paimkite tą patį, kaip vakar, arba patį pirmąjį, arba meskite monetą.
10. Kai žmonės darbo pokalbyje rašo, kad serga, jie dažnai nerimauja, kad nuvils kolegas. Jei nori paremti, geriau atsakymą rašyk ne šiaip „susigyk“ ar „gerk“, o nuramink: viskas tvarkoje, susitikimus suplanuosime, smulkmenas pabaigsime patys, jei ką. , perkelsime terminą, nesijaudink, gydyk ramiai.
Tai labiau nuramina nei noras skubiai pasveikti.
11. Norint džiaugtis klaidomis, pravartu atsiminti, kad klaidos yra ne tik „na, tai gerai“, bet klaidos suteikia mums pažinimo pranašumą.
Kai padarome klaidą, dėmesys automatiškai didėja ir smegenys pradeda geriau dirbti – geriau mokomės fiziškai.
12. Dažnas savęs lyginimas su kitais žmonėmis gali sumažinti jūsų profesinį pasitikėjimą ir prisidėti prie perdegimo. Stenkitės mažiau lyginti save su kitais, pažįstamais ar nepažįstamais žmonėmis. Atminkite, kad mes visi esame skirtingi žmonės, turintys skirtingas stipriąsias ir silpnąsias puses.
13. Perdegimo nėra ko gėdytis. Nors tai mažina profesinį pasitikėjimą, tai nesusiję su jūsų profesine kompetencija.