Kas yra bipolinis sutrikimas?

Le bipolinis sutrikimas yra rimtas nuotaikos sutrikimas, kuriam būdingos kintančios „pakylėjusios nuotaikos“ fazės su padidėjusia energija ir hiperaktyvumu bei prastos nuotaikos (depresinės būsenos) fazėmis.

Šie „manijos-depresijos“ epizodai yra įsiterpę į periodus, kurių metu nuotaika yra normali ir stabili, skirtingą trukmę.¹.

„Manijos“ epizodų metu žmogus yra irzlus, hiperaktyvus, mažai jaučia miego poreikį, daug kalba, dažnai pasireiškia perdėta savigarba, netgi visagalybės jausmas. Ir atvirkščiai, depresijos epizodų metu jo energijos lygis yra neįprastai žemas, nuotaika niūri, liūdna, prarandamas susidomėjimas įvairia veikla ir projektais. 

Tai viena dažniausių psichikos ligų, kuria serga nuo 1 iki 2,5 % gyventojų. Liga dažniausiai pasireiškia jauniems suaugusiems (iki 25 metų) ir kartojasi. Po pirmojo epizodo 90% atvejų seka kiti nuotaikos sutrikimų epizodai.

Tai sutrikimas, sukeliantis daug socialinių, profesinių ir emocinių negalių ir dažnai galintis sukelti bandymus nusižudyti. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pripažino, kad ji yra septintoji pagrindinė neįgalumo priežastis per gyvenimo metus tarp 15–44 metų amžiaus tarp visų ligų.

Bipolinių sutrikimų raida

Bipoliniams sutrikimams būdingi epizodai ir dažni atkryčiai, net ir gydant.

Savižudybės rizika tebėra pagrindinė baimė, susijusi su šia liga. Be to, dėl biologinių priežasčių, kurios vis dar menkai suprantamos, bipoliniai sutrikimai dažnai siejami su padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų rizika, su medžiagų apykaitos ir hormoninėmis ligomis.

Tyrimai rodo, kad dėl visų šių priežasčių pacientų, sergančių bipoliniu sutrikimu, gyvenimo trukmė yra vidutiniškai 10–11 metų trumpesnė nei likusių gyventojų.².

Kokie yra bipolinio sutrikimo simptomai? 

Ši liga, anksčiau vadinta manijos-depresijos liga arba maniakinė depresija, yra įvairių formų. Taigi, bipolinį sutrikimą gali lydėti psichozės simptomai (pvz., haliucinacijos, kliedesiai) arba ne. Pagal HAS jie gali būti3 :

• hipomanija (panašūs simptomai, bet ne tokie intensyvūs nei vadinamojo „manijos“ epizodo metu);
• maniakai be psichozės simptomų;
• maniakai su psichozės simptomais;
• lengva ar vidutinio sunkumo depresija;
• sunki depresija be psichozės simptomų;
• sunki depresija su psichozės simptomais
• mišrus (manija ir depresija kartu) be psichozės simptomų;
• sumaišytas su psichozės simptomais.

Naujausia Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovo versija DSM-V2014 m. paskelbtame straipsnyje siūloma suskirstyti skirtingus bipolinio sutrikimo tipus taip:

• I tipo bipolinis sutrikimas, kuriam būdingas bent vienas manijos arba mišrus epizodas.
• II tipo bipolinis sutrikimas, kuriam būdingas vienas ar keli didžiosios depresijos epizodai ir bent vienas hipomanijos epizodas.
• bipolinis sutrikimas nenurodytas.

Nors ligos eiga pakankamai būdinga, individualūs simptomai kiekvienam žmogui skiriasi. Vienose depresijos simptomai bus svarbesni už visa kita, o kitose dominuos neramumas, energijos perteklius ar net agresija.

Manijos fazei būdinga ekspansyvi nuotaika, padidėjusi savigarba, didybės idėjos.

Dažniausiai manijos fazėje esantis žmogus jaučia poreikį nuolat kalbėti, pristatyti nesuskaičiuojamas savo idėjas, yra kupinas energijos ir vienu metu vykdo kelis projektus ar veiklą. Sumažėja jos miego poreikis (po 3 ar 4 valandų miego ji jaučiasi pailsėjusi), ji lengvai susierzina. Šis laikotarpis trunka mažiausiai savaitę, yra visą dieną beveik kiekvieną dieną.

Hipomanija pasireiškia to paties tipo simptomais, nuolat didele energija, bet labiau „normalia“.

Depresijos fazėmis sumažėja susidomėjimas ar malonumas beveik visomis kasdienėmis veiklomis, sulėtėja psichomotorika (arba kartais neramumas), atsiranda stiprus nuovargis, o galbūt ir kaltės jausmas ar per didelė devalvacija, susilpnėja gebėjimas susikaupti. Gali kilti minčių apie savižudybę. Kai kurių tyrimų duomenimis, bandymų nusižudyti procentas svyruoja nuo 20 iki 50 % (HAS 2014 m. birželio mėn.).

Šie simptomai nebūtinai yra visi, tačiau diagnostikos kriterijai yra pagrįsti reikšmingu kelių iš jų deriniu. Beveik trims ketvirtadaliams bipoliniu sutrikimu sergančių žmonių yra kitų sutrikimų, tokių kaip nerimas, priklausomybė nuo alkoholio ar kitų medžiagų ir kt.1.

Kas gali turėti įtakos bipoliniam sutrikimui?

Bipolinio sutrikimo priežastys vis dar nežinomos. Jie tikriausiai yra daugiafaktoriniai, susiję su genetiniais ir aplinkos veiksniais.

Biologiniu požiūriu žinoma, kad paveiktų žmonių smegenyse yra neuromediatorių sutrikimų. Taigi, manijos epizodai yra susiję su neįprastai dideliu norepinefrino kiekiu.

Taip pat turi įtakos genetiniai veiksniai: rizika susirgti bipoliniu sutrikimu yra didesnė, kai kas nors iš šeimos narių jau serga.4.

Galiausiai, išoriniai elementai gali paskatinti arba sukelti ligą. Taip yra su trauminiais įvykiais, kurie įvyksta ankstyvame gyvenime, taip pat su daugeliu kitų stresorių ar pokyčių veiksnių (sezonų, nėštumo, hormonų svyravimų)5.