PSIchologija

Gydytojo laukiamajame. Laukti vis ilgėja. Ką daryti? Išsiimame išmanųjį telefoną, tikriname žinutes, naršome internete, žaidžiame – bet ką, kad nebūtų nuobodu. Pirmasis šiuolaikinio pasaulio įsakymas yra toks: tau neturi būti nuobodu. Fizikas Ulrichas Schnabelis teigia, kad nuobodžiauti naudinga, ir paaiškina, kodėl.

Kuo daugiau ką nors darome prieš nuobodulį, tuo labiau mums nuobodu. Tokią išvadą padarė britų psichologė Sandy Mann. Ji tvirtina, kad mūsų laikais kas antras skundžiasi, kad jam dažnai nuobodu. Darbo vietoje du trečdaliai skundžiasi vidinės tuštumos jausmu.

Kodėl? Kadangi nebegalime pakęsti įprastų prastovų, kiekvieną atsiradusią laisvą minutę iškart čiumpame išmanųjį telefoną, o nervų sistemai pakutenti reikia vis didesnės dozės. Ir jei nuolatinis jaudulys tampa įprastu, jis greitai nustoja duoti savo poveikį ir pradeda mus varginti.

Jei nuolatinis jaudulys tampa įprastas, jis greitai nustoja veikti ir pradeda mus varginti.

Galite pabandyti greitai užpildyti artėjantį bauginantį tuštumos jausmą nauju „vaistu“: naujais pojūčiais, žaidimais, programomis ir taip tik užtikrinti, kad trumpam išaugęs jaudulio lygis pavirs nauja nuobodžia rutina.

Ką su juo daryti? Nuobodu, rekomenduoja Sandy Mann. Nestimuliuokite savęs vis didesnėmis informacijos dozėmis, o trumpam išjunkite nervų sistemą ir išmokite mėgautis nieko neveikimu, vertinkite nuobodulį kaip psichinę detoksikacijos programą. Džiaukitės tomis akimirkomis, kai nieko nereikia daryti ir nieko neįvyksta, kad galėtume leisti tam tikrai informacijai prasiskverbti pro mus. Pagalvok kokias nors nesąmones. Tiesiog žiūrėk į lubas. Užmerkite akis.

Tačiau nuobodulio pagalba galime sąmoningai kontroliuoti ir lavinti savo kūrybiškumą. Kuo labiau mums nuobodu, tuo daugiau mūsų galvose atsiranda fantazijų. Tokią išvadą padarė psichologės Sandy Mann ir Rebeca Cadman.

Savo tyrimo dalyviai praleido ketvirtį valandos kopijuodami numerius iš telefonų knygos. Po to jie turėjo išsiaiškinti, kam gali būti naudojami du plastikiniai puodeliai.

Vengdami didelio nuobodulio, šie savanoriai pasirodė esą išradingi. Jie turėjo daugiau idėjų nei kontrolinė grupė, kuri anksčiau nebuvo atlikusi jokių kvailų užduočių.

Per nuobodulį galime sąmoningai kontroliuoti ir lavinti savo kūrybiškumą. Kuo labiau mums nuobodu, tuo daugiau mūsų galvose atsiranda fantazijų

Antrojo eksperimento metu viena grupė vėl rašė telefono numerius, o antrajai to daryti nebuvo leista, dalyviai galėjo tik vartyti telefonų knygą. Rezultatas: tie, kurie vartė telefonų knygą, sugalvojo net daugiau panaudoti plastikinius puodelius nei tie, kurie kopijavo numerius. Kuo nuobodesnė viena užduotis, tuo kūrybiškiau žiūrime į kitą.

Nuobodulys gali sukurti dar daugiau, teigia smegenų tyrinėtojai. Jie mano, kad ši būsena gali būti naudinga ir mūsų atminčiai. Tuo metu, kai mums nuobodu, tiek neseniai studijuota medžiaga, tiek dabartinė asmeninė patirtis gali būti apdorojama ir perkeliama į ilgalaikę atmintį. Tokiais atvejais mes kalbame apie atminties konsolidavimą: jis pradeda veikti, kai kurį laiką nieko nedarome ir nesusikoncentruojame į jokią konkrečią užduotį.

Palikti atsakymą