Turinys
Jaustis saugiai, gauti paramą, matyti savo išteklius, tapti laisvesniems – artimi santykiai leidžia būti savimi ir tuo pačiu tobulėti bei augti. Tačiau ne kiekvienas gali rizikuoti ir išdrįsti būti šalia. Kaip įveikti traumuojančią patirtį ir vėl ryžtis rimtiems santykiams, pasakoja šeimos psichologė Varvara Sidorova.
Užmegzti artimus santykius reiškia neišvengiamai rizikuoti. Juk tam turime atsiverti kitam žmogui, būti prieš jį neapsaugoti. Jeigu jis mums atsakys nesupratingai arba mus atstums, neišvengiamai kentėsime. Kiekvienas žmogus vienaip ar kitaip patyrė šią trauminę patirtį.
Tačiau mes, nepaisant to – vieni neapgalvotai, kiti atsargiai – vėl rizikuojame, siekiame intymumo. Kam?
„Emocinis intymumas yra mūsų būties pagrindas“, – sako šeimos terapeutė Varvara Sidorova. „Ji gali suteikti mums brangų saugumo jausmą (o saugumas, savo ruožtu, stiprina intymumą). Mums tai reiškia: aš turiu paramą, apsaugą, pastogę. Aš nepasiklysiu, galiu drąsiau ir laisviau elgtis išoriniame pasaulyje.
atskleisti save
Mūsų mylimasis tampa mūsų veidrodžiu, kuriame galime pamatyti save visiškai nauja šviesa: geresniu, gražesniu, protingesniu, vertesniu, nei manėme apie save. Kai mylimas žmogus mumis tiki, tai įkvepia, įkvepia, suteikia jėgų augti.
„Institute laikiau save pilka pelyte, bijojau viešai praverti burną. Ir jis buvo mūsų žvaigždė. Ir visos gražuolės staiga man patiko! Galėjau su juo kalbėtis ir net ginčytis valandų valandas. Paaiškėjo, kad viskas, apie ką galvojau viena, kažkam buvo įdomu. Jis padėjo man patikėti, kad aš kaip žmogus kažko vertas. Šis studentiškas romanas pakeitė mano gyvenimą“, – prisimena 39 metų Valentina.
Kai atrandame, kad nesame vieni, kad esame vertingi ir įdomūs kitam svarbiam žmogui, tai suteikia mums pagrindą.
„Kai mes sužinome, kad nesame vieni, kad esame vertingi ir įdomūs artimam žmogui, tai suteikia mums palaikymą“, – komentuoja Varvara Sidorova. – Dėl to galime judėti toliau, mąstyti, tobulėti. Pradedame drąsiau eksperimentuoti, įvaldydami pasaulį. Taip veikia ta parama, kurią mums suteikia artumas.
priimti kritiką
Bet „veidrodis“ gali išryškinti ir mūsų ydas, trūkumus, kurių patys savyje nenorėjome pastebėti ar net nežinojome.
Mums sunku susitaikyti su tuo, kad artimas kitas nepriima visko mumyse, todėl tokie atradimai yra ypač skaudūs, bet ir atmesti juos daug sunkiau.
„Vieną dieną jis man pasakė: „Ar žinai, kokia tavo problema? Tu neturi nuomonės! » Kažkodėl ši frazė mane labai sukrėtė. Nors ne iš karto supratau, ką jis norėjo pasakyti. Visą laiką galvojau apie ją. Pamažu atpažinau, kad jis teisus: labai bijojau parodyti tikrąjį save. Pradėjau mokytis sakyti „ne“ ir ginti savo poziciją. Paaiškėjo, kad tai nėra taip baisu“, – pasakoja 34 metų Elizabeth.
„Nepažįstu žmonių, kurie neturi savo nuomonės“, – sako Varvara Sidorova. — Bet kažkas pasilieka tai sau, mano, kad kito nuomonė a priori svarbesnė ir vertingesnė. Taip atsitinka, kai vienam iš dviejų intymumas yra toks svarbus, kad dėl jos jis yra pasirengęs atsisakyti savęs, susilieti su partneriu. Ir gerai, kai partneris duoda užuominą: nusibrėžkite savo ribas. Bet, žinoma, reikia turėti drąsos ir drąsos tai išgirsti, suvokti ir pradėti keistis“.
Įvertinkite skirtumus
Mylimas žmogus gali padėti išsigydyti emocines žaizdas, parodydamas, kad žmonės yra patikimi, o kartu atrasti, kad mes patys turime nesavanaudiškumo ir šilumos potencialą.
„Dar jaunystėje nusprendžiau, kad rimti santykiai – ne man“, – sako 60-metis Anatolijus. — Moterys man atrodė nepakeliamos būtybės, nenorėjau tvarkytis su jų nesuvokiamomis emocijomis. O būdama 57 metų netikėtai įsimylėjau ir ištekėjau. Nustebau pagaunu save, kad domiuosi žmonos jausmais, stengiuosi su ja būti atsargus ir dėmesingas.
Intymumas, priešingai susiliejimui, įtraukia mus sutikti su partnerio kitoniškumu, o jis, savo ruožtu, leidžia mums būti savimi.
Sprendimas atsisakyti intymių santykių dažniausiai yra traumuojančios patirties rezultatas, pažymi Varvara Sidorova. Tačiau su amžiumi, kai šalia nebėra tų, kurie kažkada mums įkvėpė intymumo baimę, galime šiek tiek nusiraminti ir nuspręsti, kad santykiai gali būti ne tokie pavojingi.
„Kai esame pasirengę atsiverti, staiga sutinkame žmogų, kuriuo galime pasitikėti“, – aiškina terapeutas.
Tačiau artimi santykiai idiliški tik pasakose. Iškyla krizių, kai iš naujo suprantame, kokie esame skirtingi.
„Po Ukrainos įvykių paaiškėjo, kad mes su žmona užimame skirtingas pareigas. Jie ginčijosi, ginčijosi, tai beveik baigėsi skyrybomis. Labai sunku susitaikyti su tuo, kad jūsų partneris pasaulį mato kitaip. Laikui bėgant tapome tolerantiškesni: kad ir ką sakytume, tai, kas mus vienija, yra stipresnė už tai, kas skiria“, – sako 40-metis Sergejus. Vienybė su kitu leidžia atrasti savyje netikėtų pusių, išsiugdyti naujas savybes. Intymumas, priešingai susiliejimui, apima mūsų partnerio kitoniškumo priėmimą, kuris, savo ruožtu, leidžia mums būti savimi. Čia mes esame vienodi, bet čia esame skirtingi. Ir tai daro mus stipresnius.
33 metų Marija savo vyro įtakoje tapo drąsesnė
„Sakau: kodėl gi ne?
Buvau griežtai auklėjama, močiutė išmokė viską daryti pagal planą. Taigi aš gyvenu: viskas suplanuota. Rimtas darbas, du vaikai, namas – kaip išsiversiu be planavimo? Tačiau aš nesupratau, kad nuspėjamumas turi neigiamų pusių, kol vyras neatkreipė į tai mano dėmesio. Visada jo klausau, todėl ėmiau analizuoti savo elgesį ir supratau, kad esu įpratusi sekti šabloną ir vengti nuo jo nukrypti.
O vyras nebijo naujo, neapsiriboja tik pažįstamu. Jis verčia mane būti drąsesne, laisvesne, pamatyti naujas galimybes. Dabar dažnai sakau sau: „Kodėl gi ne? Tarkime, aš, visiškai nesportiškas žmogus, dabar slidinėju su visa jėga. Gal ir mažas pavyzdys, bet man jis orientacinis.