Turinys
Laikui bėgant mes turime vis mažiau galimybių stebėti savo sveikatą ir tai visiškai nepagerėja. Neturime laiko sportui ir režimui, o ką jau kalbėti apie ligas. Būtent tokiais atvejais funkcinė mityba ateina į pagalbą.
„Funkcinio maisto“ sąvoka reiškia, kad jo sudėtyje yra vertingų ir retų elementų, turinčių teigiamą poveikį organizmo imunitetui, ligų prevencijai ir bendro fizinio bei emocinio fono stiprinimui. Pagrindinis dėmesys šioje sistemoje skiriamas ne tiek produktų sudėčiai ir maistinei vertei, kiek jų biologinei vertei mūsų organizmui.
Tikroji problema yra ta, kad dabartiniai maisto produktai mūsų racione nėra turtingi naudingų maistinių medžiagų: pakaitalų, dažiklių ir kitų ekonominių bei technologinių priedų masė sudaro nemažą produktų dalį. Jų vartojimo apimtys nuolat auga.
Svarbių ir biologiškai aktyvių komponentų „paslėpto alkio“ klausimas tapo aktualus. Ant pakuočių galima nuskaityti baltymų, angliavandenių ir riebalų kiekį, tačiau jų kilmė ir kokybė net neminima. Amerikiečiai sugalvojo savo pavadinimą „greitas maistas“ tokiems tuštiems kaloringiems maisto produktams (tuščias maistas). Dėl to mes suvartojame reikiamą kalorijų kiekį, tačiau negauname net mažos dalies mikroelementų ir naudingų bakterijų, reikalingų visiškam organizmo funkcionavimui.
Istorija
Tiesą sakant, net senovėje Hipokratas sakė, kad maistas turi būti vaistas, o vaistas – maistas. Šio principo laikosi funkcinės mitybos šalininkai. Istorija savyje saugo mūsų žmonių išmintį šiuo klausimu: produktus iš grynų baltų miltų buvo galima valgyti tik didžiųjų švenčių dienomis. Kitomis dienomis duona buvo kepama tik iš rupių miltų, neišvalyta nuo kitų biologiškai aktyvių kviečių grūdų elementų. Valgyti grynų miltų gaminius pasninko dienomis paprastai buvo laikoma nuodėme.
To meto gydytojai žinojo ne ką mažiau nei mūsų -. Šiuolaikinė medicina ir dietetika vis labiau artėja prie pamirštų ir prarastų žinių. Galima teigti, kad šios problemos moksliniuose sluoksniuose Rusijoje buvo pradėtos domėtis dar 1908 m. Tada rusų mokslininkas II Mechnikovas pirmasis ištyrė ir patvirtino ypatingų pieno produktuose esančių mikroorganizmų buvimą ir naudingumą žmonių sveikatai.
Vėliau Japonijoje, 50 -aisiais, buvo sukurtas pirmasis fermentuoto pieno maisto produktas, kuriame yra laktobacilų. Grįžtant prie temos, verta paminėti, kad pati „funkcinės mitybos“ sąvoka priklauso japonams. Vėliau, aštuntajame dešimtmetyje SSRS, buvo sukurti preparatai, kuriuose buvo naudingų pieno bifidobakterijų, kurių pagrindinė funkcija buvo kova su ūminėmis vaikų žarnyno infekcijomis. Tik devintajame dešimtmetyje mūsų šalyje, kaip ir visame pasaulyje, funkcinė mityba pateko į valstybinės sveikatos priežiūros sistemos akiratį: atsirado speciali literatūra, buvo sukurtos organizacijos, tiriančios ir sertifikuojančios funkcinę mitybą.
Priežastis buvo ne tik vaistų įsikišimo, bet ir kūno prisotinimo mityba idėja, kuri atliktų terapinę funkciją. Buvo nustatytos šios produktų grupės:
- pieno milteliai nėščioms ir maitinančioms moterims,
- atskiras pieno ženklinimas kūdikiams,
- ženklinimas pagyvenusiems žmonėms, kuriems sunku kramtyti maistą,
- produktai, skirti probleminės sveikatos žmonėms (alergiškiems, diabetikams, sergantiems),
- sveikatą stiprinančių produktų ženklinimas.
Dabar Japonijoje yra daugiau nei 160 skirtingų funkcinių maisto produktų. Tai sriubos, pieno ir rūgpienio produktai, kūdikių maistas, įvairūs kepiniai, gėrimai, kokteilių milteliai ir sportinė mityba. Šių produktų sudėtyje yra balastinių medžiagų, amino rūgščių, baltymų, polinesočiųjų rūgščių, antioksidantų, peptidų ir daug kitų esminių elementų, kurių buvimas netolimoje praeityje nebuvo sveikintinas.
Norint suprasti šią produktų kokybę, Europoje buvo įvestas RDA indeksas, kuris nustato minimalų šių medžiagų kiekį, mažesnio kiekio suvartojamame maiste gresia sunkios ligos.
Funkcinės mitybos privalumai
Daugelis funkcinės mitybos produktų normalizuoja kraujospūdį, skatina toksinų pasišalinimą iš organizmo, leidžia šiems procesams vykti efektyviau ir atjaunina mūsų organizmą. Reikia pažymėti, kad daugiau nei pusė maisto produktų Japonijoje yra funkcinis maistas.
Nepamirškite, kad, skirtingai nei mūsų bulvių-miltų dieta, jų virtuvėje gausu įvairių daržovių ir vaisių. Tai, kad tikėtina gyvenimo trukmė Japonijoje yra svarbesnė pasaulyje ir yra daugiau nei 84 metai, galima laikyti įtikinamu, tuo tarpu Rusijoje vidutinė gyvenimo trukmė vidutiniškai viršijo 70 metų. Ir tai atsižvelgiama į Japonijoje vykstančias aplinkos katastrofas.
Svarbus argumentas bus tai, kad pastaraisiais metais vidutinė japonų gyvenimo trukmė pailgėjo daugiau nei 20 metų. Jų įprasta ir naudojama funkcinė mityba padeda išspręsti viršsvorio problemas, padidina imunitetą, pagerina virškinimo sistemos funkcionavimą ir netgi prisideda prie kovos su piktybiniais navikais. Neabejotinai japonai giliai tyrinėja sveikatos problemas ir teisingai naudoja šią informaciją.
Funkcinės mitybos trūkumai
Visų pirma, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad funkciniai maisto produktai yra prisotinti dideliu biologiškai aktyvių komponentų kiekiu, ty juos gaminant kinta produktų savybės, siekiant nuspėti jų poveikį įvairioms organizmo funkcijoms.
Toks maistas prisotina, maistinėmis skaidulomis, vitaminais naudingomis bakterijomis, padidina santykinį baltymų, nesočiųjų riebalų, kompleksinių angliavandenių kiekį ir pan. Tačiau organizmui netinka bet koks reikalingų elementų kokteilis, visi jie turi būti natūraliuose organiniuose junginiuose. Šiuo metu maisto produktuose vis dažniau pasigirsta frazių apie šių elementų turinį, apie naujausias technologijas, kurios leidžia neprarasti svarbių maisto sudėties elementų.
Kitoje problemos pusėje yra persisotinimo su būtinais mūsų mitybos elementais klausimas. Ši problema ypač opi kūdikių maisto, imunodeficito turinčių žmonių ar nėščių moterų mitybos klausimu. Dirbtiniai biologiškai aktyvių medžiagų ar mišinių pakaitalai neduoda reikiamų rezultatų. Cheminiai priedai praturtina gamintojus, tačiau vartotojai gali sukelti naujų, neretai ir dar opesnių sveikatos problemų vartotojams, nes perdozuoti praktiškai neįmanoma tik vartojant natūralius vitaminus ir mikroelementus. Kūnas juk pasiima sau tiksliai tiek, kiek laiko būtinu.
Norint sukurti kokybiškus praturtintus produktus, reikia aukštųjų technologijų, todėl brangios įrangos, ekologiškų ir genetiškai nemodifikuotų žaliavų. Nedaug maisto gamintojų gali sau leisti tokią produkcijos kokybę. Štai kodėl neretai produktai praturtinami nekokybiškais elementais arba neteisingai įtraukiami į maisto sudėtį.
Viltis išlieka importuojamai importuotai produkcijai. Aukščiau aprašytos sistemos šalininkai teigia, kad funkcinis maistas turėtų sudaryti ne mažiau kaip 30% per dieną suvartojamo maisto. Tai reiškia dideles išlaidas ir riziką, susijusią su žemos kokybės funkcinio maisto įsigijimu.
Studijuojant pakuotę, verta atkreipti ypatingą dėmesį į sudėtį, galiojimo laiką, laikymo sąlygas, valstybinių gaminio atitikties sertifikatų buvimą. Svarbu laikytis produkto naudojimo instrukcijų.