Turinys
Nerimo sutrikimas, nuolatinė ir per didelė baimė... Vienokios ar kitokios fobijos daro įtaką daugelio iš mūsų gyvenimui. O jei su aukščio, uždarų erdvių, vorų ir gyvačių baime viskas daugmaž aišku ir paprasta (daugeliui pavyksta prie jų priprasti arba bandoma išvengti trigerių), tai su maisto fobijomis yra daug sunkiau. Jie gali labai pakenkti mūsų sveikatai, o vengti dirgiklių gali būti gana problematiška.
Bijote... maisto? Skamba keistai, tačiau tokia įkyri baimė vis dėlto atsiranda ir vadinama kibofobija. Jis dažnai painiojamas su anoreksija, tačiau pagrindinis skirtumas yra tas, kad anoreksikai bijo, kaip maistas paveiks figūrą ir kūno įvaizdį, o kibofobija sergantys žmonės bijo paties maisto. Tačiau yra ir tokių, kurie kenčia nuo abiejų sutrikimų vienu metu.
Išanalizuokime pagrindinius kibofobijos simptomus. Tai, beje, nėra taip paprasta: šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame akcentuojamas sveikas gyvenimo būdas, dauguma atsisako daugelio produktų. Kur:
- Kibofobija sergantys žmonės dažniausiai vengia tam tikrų maisto produktų, kurie jiems tapo baimės objektais – pavyzdžiui, greitai gendančių, tokių kaip majonezas ar pienas.
- Dauguma kibofobiškų pacientų yra labai susirūpinę dėl produkto galiojimo pabaigos. Jie atsargiai uostinėja maistą, kurio galiojimo laikas baigsis, ir linkę atsisakyti juos valgyti.
- Tokiems žmonėms labai svarbu pamatyti, žinoti, suprasti, kaip ruošiamas patiekalas. Pavyzdžiui, toks žmogus gali atsisakyti jūros gėrybių salotų, jei restoranas nėra įsikūręs pakrantėje.
Be kibofobijos, yra ir kitų maisto fobijų.
Baimė dėl rūgšties ant liežuvio (acerofobija)
Ši fobija pašalina iš žmonių mitybos raciono bet kokius citrusinius vaisius, rūgštus saldainius ir bet kokį kitą maistą, sukeliantį liežuvio dilgčiojimą ar keistą, nemalonų pojūtį burnoje.
Baimė, pasibjaurėjimas grybams (mikofobija)
Pagrindinė šios baimės priežastis – purvas. Grybai auga miške, žemėje, „purve“. Daugeliui iš mūsų tai nėra problema: tiesiog nuplaukite grybus ir galite pradėti virti. Tiems, kurie linkę į mikofobiją, tokia perspektyva gali sukelti didžiulį baimės jausmą ir net tachikardiją.
Mėsos baimė (karnofobija)
Ši fobija sukelia pykinimą, krūtinės skausmus, stiprų galvos svaigimą nuo vieno kepsnio ar kepsnio.
Daržovių baimė (lakanofobija)
Sergantys šia fobija ne tik negali valgyti daržovių, bet net nemoka jų pasiimti. Tokį žmogų gali išgąsdinti net daržovės vaizdas lėkštėje. Tačiau žalumoje baimė netaikoma.
Baimė nuryti (fagofobija)
Itin pavojinga fobija, su kuria reikia kovoti. Žmonės, kenčiantys nuo fagofobijos, yra painiojami su anoreksikais. Neracionali baimė nuryti pacientams dažniausiai sukelia itin stiprų dusulio refleksą.
MAISTO FOBIJŲ GYDYMO METODAI
Kodėl žmonėms išsivysto tam tikros fobijos? Priežasčių yra nemažai: ir genetinis polinkis į nerimą, ir neigiami prisiminimai ar incidentai, susiję su maistu, ir tam tikra patirtis. Pavyzdžiui, apsinuodijimas maistu ar alerginė reakcija gali palikti neigiamus prisiminimus, kurie palaipsniui virsta fobija. Kita galima maisto fobijų priežastis – socialinė baimė ir su tuo susijęs diskomfortas.
Socialinė baimė yra panikos fobija, sprendimo baimė. Pavyzdžiui, jei visi aplinkiniai laikosi sveiko gyvenimo būdo ir jam staiga kyla nepakeliamas noras valgyti greitą maistą, jis gali atsisakyti šio noro, bijodamas, kad bus pasmerktas.
Kad ir kokia būtų priežastis, fobijos yra neracionalios baimės, o dirgiklio vengimas (pvz., tam tikrų maisto produktų vengimas) tik pablogina situaciją.
Kognityvinė-elgesio terapija (CPT)
Tikslas yra padėti žmogui suprasti, kad jo baimė yra neracionali. Tokia terapija leidžia pacientui mesti iššūkį disfunkcinėms mintims ar įsitikinimams, nepamirštant savo jausmų. CBT gali būti atliekama individualiai arba grupėmis. Pacientas susiduria su vaizdu ar situacija, kuri sukelia panikos priepuolius, kad nekiltų baimės. Gydytojas dirba kliento tempu, pirmiausia imamasi mažiausiai bauginančių situacijų, vėliau – intensyviausios baimės. Daugeliu atvejų (iki 90%) gydymas yra sėkmingas, jei žmogus nori ištverti tam tikrą diskomfortą.
virtualios realybės terapija
Kitas būdas, padedantis fobijų turintiems žmonėms susidurti su objektu, kurio jie bijo. Virtuali realybė naudojama kuriant scenas, kurios nebuvo įmanomos ar etiškos realiame pasaulyje, ir yra tikroviškesnės nei įsivaizduoti tam tikras scenas. Pacientai gali valdyti scenas ir ištverti daugiau ekspozicijos (vizualizacijos) nei realybėje.
Hipnoterapija
Gali būti naudojamas vienas ir kartu su kitais gydymo būdais ir padeda nustatyti pagrindinę fobijos priežastį. Fobiją gali sukelti įvykis, kurį žmogus pamiršo, privertė jį išeiti iš sąmonės.
Žmogui, linkusiam į tą ar kitą fobiją, svarbu suvokti, kad su panikos priepuoliais ir nuolatine baime galima susidoroti. Žinoma, yra fobijų, kurios reikalauja kruopštesnio ir kruopštesnio gydymo, bet galiausiai galite net jų atsikratyti. Svarbiausia yra laiku susisiekti su specialistu.
Apie kūrėją
Anna Ivaškevič – mitybos specialistė, klinikinės mitybos psichologė, Nacionalinės klinikinės mitybos asociacijos narė.