2020-ieji – nuolatinių iššūkių metas. Koronaviruso pandemija pakeitė mūsų kasdienį funkcionavimą – nuo visiško „užrakinimo“ iki naujos normos, kai sanitariniai apribojimai ir socialinis atsiribojimas tampa įpročiu, gyvenimo būdu. Solidarumas, saugus, bet ar jie tikrai sveiki?
Didėjančios širdies ir kraujagyslių, onkologinių ar neurologinių ligų epidemijos akivaizdoje, atsižvelgdamas į lenkų moterų ir lenkų sveikatą, Sveikatos fondas „Winner Health Foundation“ kartu su „Institute of Aware Man“ bendradarbiaudamas su mokslo draugijomis, ekspertais, pacientais ir ambasadoriais, rugsėjo 17 d., ketvirtadienį, visoje šalyje pradėjo socialinę akciją „Badam Myself! # Aš noriu gyventi. Medonet tapo kampanijos žiniasklaidos globėju.
Pastaraisiais mėnesiais nerimą keliantis sumažėjo profilaktinių ir diagnostinių tyrimų bei tolesnių apsilankymų skaičius – paprastai kalbant, bendraujant su sveikatos priežiūros tarnyba. Tam yra kelios priežastys, iš kurių svarbiausia – baimė užsikrėsti COVID-19 ir vizito į vadinamąjį „Vėliau“ atidėjimas bei apsunkintas medicininės priežiūros prieinamumas (pvz., gydymo įstaigų veiklos apribojimai, stacionarių apsilankymų, sunkumų paskambinus į įstaigą arba nemokamų sąlygų nebuvimą).
Dėl to susiduriame su augančia lėtinių, širdies ir kraujagyslių, vėžio, neurologinių ir reumatinių ligų epidemija. Daugumą jų galima anksti nustatyti ir veiksmingai gydyti – yra viena sąlyga – jas būtina diagnozuoti ir stebėti.
– Pastebėjome, kad laukti nebegalime, daugeliui vėžiu, širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu sergančių pacientų svarbi kiekviena diena, kiekviena savaitė. Sulaukėme labai teigiamo atsakymo iš daugybės žmonių ir institucijų, norinčių įsitraukti į akciją, už ką labai dėkojame. – sakė Sąmoningo žmogaus instituto prezidentas Marekas Kustoszas.
Kampanija visų pirma skirta padidinti Lenkijos visuomenės dalyvavimą profilaktiniuose ir diagnostiniuose tyrimuose bei būtinose medicininėse konsultacijose, pagerinti ankstyvą civilizacijos ligų nustatymą ir veiksmingo gydymo galimybes, taip pat daryti teigiamą poveikį sveikatos priežiūrai iš apačios į viršų. sistema, siekiant padidinti medicinos įstaigų prieinamumą ir funkcionavimą bei prieinamumą.
– Galima sakyti, kad susiduriame su psichikos užblokavimu, kurį sukelia neigiamos informacijos plitimas žiniasklaidoje, kuri viešina atskirus atvejus ir protrūkius, pvz., ligoninėse, net apakina bloga informacija, o pasirodo, kad byla yra susijusi su vienu. ar dvi ligonines, tačiau, kaip tai pateikiama žiniasklaidoje, susidaro įspūdis, kad dabar nėra nieko blogiau už ligoninę.
– Turite aiškiai pasakyti, kad prieš metus tuo metu niekas iš mūsų negirdėjo apie pandemiją ir niekas jai nesiruošė, mums tai buvo iššūkis, reikėjo laiko persitvarkyti. Esame sukūrę atitinkamas apsaugos ir saugos priemones, kiekvienam pacientui matuojama temperatūra, būtina dėvėti kaukes, dezinfekuoti rankas, gydytojai laikosi panašių procedūrų. – informavo prof. Przemysław Leszek, Lenkijos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo skyriaus pirmininkas.
– Mus neramina atliekamų intervencinių procedūrų skaičiaus mažėjimas, pvz., koronagrafijos sumažėjo nuo 20% iki 40%, nes pacientas, net ir skaudėdamas krūtinę, nenori eiti į ligoninę ar kviesti greitąją pagalbą. ištiko širdies priepuolis. Kiti pavyzdžiai – 77 % sumažėjęs širdies abliacijų skaičius arba 44 % sumažėjęs implantuotų širdies stimuliatorių skaičius. – sunerimo prof. Leszek – Ligoninėje saugiau nei apsiperkant prekybos centre, raginu pacientus nedelsti ir apsilankyti pas gydytojus. Profesorius pridūrė.
Kitos Europos šalys turi panašių problemų. Neseniai pasibaigusiame Europos kardiologų draugijos kongrese buvo pateikti duomenys, patvirtinantys apie. 40% sumažėjo pranešimų hemodinamikos laboratorijoms. – Pacientai lieka namuose, skausmas ilgainiui atslūgsta, bet širdies nekrozė praeina, pacientas iš pradžių funkcionuoja normaliai, bet gali trukti 6-12 mėnesių, o tada susitvarkysime su rimtu širdies nepakankamumu – sakė dr. Pawełas Balsam Varšuvos medicinos universiteto Kardiologijos skyrius.
Nerimą kelianti situacija vyksta ir onkologijoje, kur pranešimą patvirtino apytiksliai. 30% mažiau atvejų nei pernai panašiu laikotarpiu, tai nereiškia, kad nesergame, tiesiog yra daug žmonių, kuriems diagnozė nenustatyta. – Diagnozės vėlavimas reiškia, kad pacientai greičiausiai atsidurs ligoninėje, bet jau labai pažengusios vėžio stadijos. Labiausiai nukentėjo prevencinių tyrimų, tokių kaip mamografija, citologija ar kolonoskopija, teikimas, todėl kreipėmės į šeimos gydytojus ir kitus specialistus, kad jų praktikos būtų atviros pacientams ir kad visi išliktume budrūs“, – sakė Wygrajmy Zdrowie prezidentas Szymonas Chrostowskis. Fondas.
– Šiemet DiLO kortelių (diagnostikos ir onkologinio gydymo kortelių) buvo išduota 20% mažiau, daugelis žmonių laiku nesikreipia į onkologą, o tokiu atveju pusmetis gali reikšti metastazių atsiradimą. Tada galime tik paliatyviai išgydyti ligonį, sumažinti negalavimus, pagerinti gyvenimo kokybę, bet ligos neišgydysime. – pridūrė prof. Cezary Szczylik, iš Europos sveikatos centro Otwock – pacientai neturėtų būti paralyžiuoti iš baimės, medicinos personalui rūpi sanitarinio režimo sąlygos. Nebijokite, ateikite pas mus, esate saugūs, turime tęsti jūsų diagnostiką ir gydymą“, – kreipėsi profesorė.
Medicinos ir diagnostikos centro Siedlce valdybos viceprezidentas daktaras Arturas Prusaczyk pabrėžė, kad kol kas koronavirusas Lenkijoje nėra toks žiaurus kaip Pietų Europoje. – Todėl sveikatos apsaugos sistema turėtų pasirūpinti visos visuomenės, tame tarpe ir įvairių pacientų grupių, poreikiais. Priešingai nei Italija ar Ispanija, mūsų šalis nepatyrė sveikatos priežiūros paralyžiaus.
– Koronaviruso tyrimų atveju buvo galima užtikrinti, kad šie tyrimai būtų tinkamai pranešami, tačiau apie kitus laboratorinius tyrimus, kiek ir kiek jų atliekama per dieną šalyje, tokios informacijos nėra. Ligoninėse apie laboratorinius tyrimus atskirai nepranešama, o POZ praneša apie tokius tyrimus kas šešis mėnesius. Be to, nėra diagnostinių testų patikrinimo. Remiantis 2015 m. Aukščiausiosios kontrolės ataskaita, 89% buvo atkuriamosios medicinos tyrimai (specializuotose klinikose, ligoninėse), o tik 3-4% tyrimų buvo užsakyti POZ. To drastiškai nepakanka. Yra daug paprastų tyrimų, tokių kaip morfologija, kreatininas, naviko žymenys, kurie suteikia informacijos pacientui ir visai sistemai. Teisingai pasirūpinus laboratorine diagnostika, pacientų gydymo kaštai būtų kur kas mažesni, nes negalavimus būtume nustatę anksčiau, o sunkių lėtinių ligų išsivystymo nebūtų buvę. – argumentavo Nacionalinių laboratorinių diagnostikos specialistų rūmų prezidentė Alina Niewiadomska. Tuo pačiu metu
KIDL prezidentas pabrėžė, kad profilaktiniai tyrimai yra investicija į sveikatą ir turėtų būti plačiai atliekami pirminės sveikatos priežiūros lygmeniu.
Ekspertai taip pat nurodė teleportacijos organizavimą. – Po kelerių metų televizija pagaliau kompensuojama, tai gera žinia, tai buvo dėl pandemijos. Kartu verta pabrėžti, kad teleportavimas yra ne stacionaraus vizito pakaitalas, o įrankis gydytojo rankose, labai padedantis, pavyzdžiui, kontroliuojant planinius, stabilius pacientus, kurie po operacijos grįžta namo, į kitą Lenkijos galą, o televizijos dėka galime palaikyti ryšį ir įvertinti tuo tarpu atliktus tyrimus. Į televizijos laidas reikia žiūrėti sveiku protu, nes šiuo metu atrodo, kad jomis piktnaudžiaujama. – sakė daktaras Pawełas Balzamas. – Patirtis rodo, kad net labiausiai skaitmenizuotose sveikatos priežiūros sistemose, pavyzdžiui, Izraelyje, apsilankymų stacionare skaičius gali sumažėti iki 50 proc. – užbaigė daktaras Prusaczyk.
Pacientų ombudsmeno pavaduotojas Grzegorzas Błażewiczius kreipėsi dėl patikimos žinutės žiniasklaidoje, nes jos daugiausia kelia baimę. – Reikia parodyti argumentus, kodėl ir kada reikia kreiptis į gydytoją ir kokie dideli sveikatos praradimai gali atsirasti, jei to nedarysime. Todėl pacientų ir medicinos personalo švietimas dabar yra itin svarbus. Žmogaus teisių gynėjas gauna signalus iš pacientų apie pažeidimus ar problemas, susijusias su prieiga prie sveikatos priežiūros paslaugų. Visi atvejai analizuojami individualiai. Bendradarbiaudami su Nacionaliniu sveikatos fondu valdome XNUMX / XNUMX karštąją liniją, kurioje mūsų ekspertai laukia skambučių. Stengiamės suteikti patikimas žinias ir dažniausiai informacijos pakanka, tačiau pasitaiko ir situacijų, kai reikia įsikišti. Tuo pačiu vertiname kasdienius medicinos personalo sunkumus, todėl mus labai nuliūdino neapykanta ir kampanija prieš medikus. Sakė atstovas spaudai.
Visiems, ieškantiems informacijos, kur gauti konsultaciją, atlikti tyrimus, kur budi kabinetas ir norintiems išsiaiškinti kitas abejones, primename Paciento informacijos telefono numerį – 0 800 190 590.
Specialistai atkreipė dėmesį, kad daugelis situacijų būna išpūstos ir be reikalo gąsdina pacientus. Daktaras Pawełas Balsam, kaip pavyzdį, pateikė incidentą iš įstaigos, kurioje dirba – kovo mėnesį žiniasklaidoje buvo daug nušviesti užkrėstą medicinos darbuotoją ligoninėje Banacha gatvėje Varšuvoje. Tiesa ta, kad gydytojas buvo užsikrėtęs ir izoliuotas, o ligoninėje buvo gydoma apie 1100 pacientų. Niekas kitas nebuvo užsikrėtęs. Tuoj pat buvo pradėtos procedūros, reikėjo tirti pacientus – bet po to, kai žiniasklaidoje situacija buvo pristatyta kaip dramatiška, apie ką pacientas ir turėjo pagalvoti – tikrai, aš ten neisiu. Nuo to laiko įstaigoje nebuvo jokios naujos infekcijos. Todėl ir prašau žiniasklaidos atsakomybės, yra dvi medalio pusės, apie jas būtina informuoti.
Kampaniją remia daugybė ambasadorių. Aktorė ir laidų vedėja Anna Lucińska pabrėžė, kad pirmiausia mus stabdo baimė. – Pati tai patyriau, neseniai paskambino mama, skųsdamasi stipriais pilvo skausmais, iškart pasiūliau, kad eitume pas gydytoją. Į ką mama pasakė, kad bijo, nes buvo koronavirusas ir tikriausiai užsikrės. Daugelis iš mūsų taip mano. Kreipėmės pas gydytoją, laimei, problemą pavyko išspręsti, bet nežinia, kas būtų buvę, jei pavėluotume. Todėl kreipiuosi į kolegas, kad jie informuotų ir supažindintų žmones su tyrimų ir konsultacijos su gydytoju svarbą.
Kita kampanijos ambasadorė, žurnalistė Paulina Koziejowska pridūrė – Visada turėjome laiko apsipirkti, automobilio apžiūrai, susitikimams su draugais, o apie tyrimus pamiršome. Neskleiskime tik blogos informacijos, reikia patikimai ir ramiai paaiškinti, kaip atrodo realybė. Mes neturime sumenkinti koronaviruso, bet kartu apsisaugoti nuo vėžio ir širdies ligų bangos.
Rūpinkimės savimi ir savo artimaisiais. Yra daug priežasčių gyventi, būti sveikam, prisijunk prie akcijos Aš pasitikrinu # Nes noriu gyventi šiandien!
Jums gali būti įdomu:
- 10 dažniausiai pasitaikančių kraujotakos sistemos ligų
- Odos širdies ligos simptomai
- Širdies magnetinio rezonanso tomografija – širdies ydų ir ligų diagnostika [PAAIŠKINA]