Amerikiečių laikraščio „The Washington Post“ mokslo apžvalgininkas išanalizavo skirtingus produktus ir išsiaiškino, kuriuos verta pirkti tik „ekologiškų“ gaminių pavidalu, o kurie – mažiau reiklūs tokiam reikalavimui. Ypatingas dėmesys ataskaitoje buvo skirtas pienui.
Kuris pienas sveikesnis? Ar pramoniniame piene yra antibiotikų ir hormoninių papildų? Ar saugu vaikams? Į šiuos ir kai kuriuos kitus klausimus atsakys šis tyrimas.
Paaiškėjo, kad lyginant su paprastu pienu (gaunamu pramoniniame ūkyje ir parduodamu miesto parduotuvių tinkle), ūkio piene yra daugiau sveikų omega-3 nesočiųjų riebalų rūgščių – be to, kuo daugiau šviežios žolės karvė metai, tuo jų daugiau. Kiti mitybos kriterijai ūkyje/komerciniam pienui buvo ištirti, tačiau tyrimų duomenyse jie atrodo nereikšmingi.
Ūkinio ir pramoninio pieno užterštumo antibiotikais lygis yra vienodas – nulinis: pagal įstatymą kiekvienas pieno ąsotis privalomai tikrinamas specialisto, jei yra neatitikimas, produktas nurašomas (ir dažniausiai išpilamas) . Ūkinėms karvėms antibiotikai neskiriami – o pramoninių ūkių karvėms duodama, o tik ligos laikotarpiu (dėl medicininių priežasčių) – ir iki visiško pasveikimo ir vaisto vartojimo nutraukimo šių karvių pienas neparduodamas.
Visuose pieno produktuose – ūkiniuose ir pramoniniuose – yra „labai mažas“ (oficialiais vyriausybės duomenimis – JAV) DDE toksino kiekis – „labas“ iš praeities, kai daugelyje pasaulio šalių buvo pradėta naudoti pavojinga cheminė medžiaga DDT nepateisinamai (tada tai suprato, bet buvo per vėlu – jau žemėje). Mokslininkų teigimu, DDE kiekis žemės ūkio paskirties dirvose visame pasaulyje sumažės iki nereikšmingo tik po 30–50 metų.
Kartais į rinką patenka netinkamai pasterizuotas pienas (pasterizacijos klaida) – tačiau nėra duomenų, su kuriuo pienu – pramoniniu ar ūkiniu – taip nutinka dažniau, ne – bet kokį pieną iš bet kokio šaltinio pirmiausia reikia užvirti. Taigi šis veiksnys taip pat „suderina“ ūkinį pieną su pramoniniu pienu.
Tačiau kalbant apie hormonus – skirtumas yra didelis! Ūkinėms karvėms hormoniniai vaistai nešvirkščiami – o „pramoninėms“ karvėms taip nesiseka, joms suleidžiamas galvijų augimo hormonas (galvijų-stomatotropinas – sutrumpintas BST arba jo variantas – rekombinantinis galvijų-stomatotropinas, rBST).
Kiek karvei „naudingos“ tokios injekcijos – atskiro tyrimo tema, o žmogui pavojingas net ne pats hormonas (nes teoriškai jis turėtų žūti pasterizacijos metu arba, kraštutiniais atvejais, agresyvus). žmogaus skrandžio aplinka), bet jo komponentas, vadinamas „į insuliną panašiu augimo faktoriumi-1“ (IGF-I). Kai kurie tyrimai šią medžiagą sieja su senėjimu ir vėžinių ląstelių augimu organizme – kiti tokios išvados nepatvirtina. Oficialių sertifikavimo organizacijų teigimu, IGF-1 kiekis parduotuvėje pirktame piene neviršija leistinos normos (taip pat ir vaikams vartoti) – tačiau čia, žinoma, kiekvienas gali laisvai daryti išvadas.