Įrodymai įtikinami: meditacija gali išgydyti ne tik dvasią, bet ir mūsų kūną. Tai leidžia kovoti su depresijos atkryčiais, stresu ir jo pasekmėmis mūsų sveikatai. Prireikė dešimtmečių, kol šios naujienos iš JAV pasklido po pasaulį ir sulaukė rėmėjų Vokietijoje, Belgijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje...
Meditacija sėkmingai taikoma kai kuriose Europos gydymo įstaigose, nors daugelis ekspertų vis dar ją vertina atsargiai, o kai kuriose šalyse – pavyzdžiui, Rusijoje – apie jos medicinines galimybes žinoma labai mažai. „Gydomoji“ meditacija savo veiksmingumą parodė prieš trisdešimt metų, kai biologas Jonas Kabatas-Zinnas sukūrė pratimų seriją, apimančią specialius kvėpavimo ir susikaupimo metodus, kurių tikslas buvo „sąmoningumu pagrįsto streso mažinimo“.
Šiandien kognityvinės terapijos ekspertai prie šių pratimų prideda depresinės būsenos įsisąmoninimo (pastovių niūrių minčių, savigarbos kritimo) darbą, taip pat laipsnišką šių psichinių procesų kontrolės lavinimą: atsipalaidavimą, neteisinamas savo emocijų ir minčių priėmimas ir stebėjimas, kaip jos „plaukia kaip debesys danguje“. Apie galimybes, kurias gali atverti ši technika, kalbėjomės su jos autoriumi.
Jon Kabat-Zinn yra biologas ir Masačusetso universiteto (JAV) medicinos profesorius. 1979 m. jis buvo „dvasinės medicinos“ priešakyje, pirmasis, kuris pasiūlė meditaciją naudoti medicininiais tikslais.
Psichologijos: Kaip kilo mintis panaudoti budizmo meditacijos metodus kovojant su stresu?
Apie tai
- John Kabat-Zinn, Kur beei, tu jau ten, Transpersonal Institute Press, 2000 m.
Johnas Kabatas-Zinnas: Galbūt ši idėja kilo kaip nesąmoningas bandymas sutaikyti savo tėvus. Mano tėvas buvo garsus biologas, o mama – entuziastinga, bet nepripažinta menininkė. Jų požiūris į pasaulį kardinaliai skyrėsi, ir tai dažnai trukdė jiems rasti bendrą kalbą. Dar vaikystėje supratau, kad kiekvieno iš mūsų pasaulėžiūra yra savaip neišsami. Visa tai vėliau privertė mane užduoti klausimus apie mūsų sąmonės prigimtį, apie tai, kaip tiksliai mes suvokiame viską, kas egzistuoja aplinkui. Čia ir prasidėjo mano susidomėjimas mokslu. Studijų metais užsiėmiau dzenbudistinėmis praktikomis, joga, kovos menais. Ir mano noras šias praktikas susieti su mokslu vis stiprėjo. Kai baigiau molekulinės biologijos mokslų daktaro laipsnį, nusprendžiau savo gyvenimą skirti savo projektui: įtraukti budistinę meditaciją – be jos religinio aspekto – į medicinos praktiką. Mano svajonė buvo sukurti gydymo programą, kuri būtų moksliškai kontroliuojama ir filosofiškai visiems priimtina.
Ir kaip tai padarei?
Kai pradėjau savo projektą, buvau mokslų daktaras. biologijos srityje, įgijęs daktaro laipsnį garsiajame Masačusetso technologijos institute ir sėkmingą karjerą medicinos srityje. To pakako, kad užsidegtų žalia šviesa. Kai paaiškėjo, kad mano programa veiksminga, sulaukiau plataus palaikymo. Taip gimė XNUMX savaitės meditacija pagrįsto streso mažinimo (MBSR) programa. Kiekvienam dalyviui siūlomas savaitinis grupinis užsiėmimas ir viena valanda per dieną namų garso įrašymo praktika. Pamažu savo programą pradėjome taikyti gydant nerimą, fobijas, priklausomybes, depresiją...
Kokio tipo meditaciją naudojate savo programose?
Naudojame įvairias meditacijos praktikas – tiek tradicinius pratimus pagal tam tikrą metodiką, tiek laisvesnes technikas. Bet jie visi yra pagrįsti tikrovės suvokimo ugdymu. Toks dėmesys yra budistinės meditacijos esmė. Trumpai šią būseną galiu apibūdinti kaip visišką dėmesio perkėlimą į esamą akimirką – be jokio savęs ar realybės vertinimo. Ši padėtis sukuria palankią dirvą dvasios ramybei, dvasios ramybei, užuojautai ir meilei. Tikimės, kad mokydami žmones medituoti išlaikome budistinio kelio dharmą dvasią, bet kartu kalbame pasaulietine, visiems suprantama kalba. Programos dalyviams siūlome įvairius pratimus. Atlikdamas psichinį kūno skenavimą (kūno skenavimą), žmogus, gulėdamas, sutelkia dėmesį į kiekvienos jo dalies pojūčius. Sėdimoje meditacijoje dėmesys nukreipiamas į skirtingus objektus: kvėpavimą, garsus, mintis, psichinius vaizdus. Mes taip pat praktikuojame atsipalaidavusį dėmesį be objekto, dar vadinamą „atviru buvimu“ arba „psichiniu ramumu“. Pirmą kartą jį pasiūlė indų filosofas Jiddu Krishnamurti. Mūsų treniruotėse galite išmokti sąmoningai judėti – vaikščioti ir užsiimti joga – ir sąmoningai valgyti. Laisvesnės praktikos padeda išmokti įtraukti atvirą ir nevertingą tikrovės suvokimą bet kuriuo kasdienybės momentu: kai bendraujame su vaikais ir šeima, apsiperkame, tvarkome namus, sportuojame. Jei neleisime, kad mūsų vidinis monologas atitrauktų mūsų dėmesį, išliksime iki galo dėmesingi viskam, ką darome ir patiriame. Galiausiai pats gyvenimas tampa meditacijos praktika. Svarbiausia nepraleisti nė minutės savo egzistavimo, nuolat jausti dabartį, tą patį „čia ir dabar“.
Kokioms ligoms gydyti gali padėti meditacija?
Tokių ligų sąrašas nuolat auga. Tačiau taip pat svarbu, ką tiksliai turime omenyje sakydami apie gydymą. Ar pasveikstame, kai atkuriame tokią pat kūno būklę, kokia buvo prieš ligą ar traumą? Arba kai išmokstame priimti situaciją tokią, kokia ji yra, ir, nepaisant problemų, gyventi su didžiausiu komfortu? Gydymas pirmąja prasme ne visada įmanomas net naudojant naujausias šiuolaikinės medicinos priemones. Tačiau antruoju gydymo keliu galime eiti bet kada, kol esame gyvi. To pacientai mokosi iš patirties, kai taiko mūsų programą ar kitus sąmoningumu pagrįstus medicininius ir psichologinius metodus. Užsiimame vadinamąja aktyvia medicina, kuri skatina pacientą savarankiškai pradėti geros savijautos ir sveikatos kelią, pasikliaujant organizmo gebėjimu reguliuotis. Meditacijos mokymas yra naudingas šiuolaikinio gydymo priedas.
Sąmoningumo meditacija Rusijoje
„John Kabat-Zinn metodas yra pagrįstas fundamentiniais moksliniais tyrimais neurofiziologijos srityje“, – patvirtina tyrimo projekto „Sąmoningas sveikatos valdymas“ vadovas, mokslų daktaras Dmitrijus Šamenkovas.
„Tiesą sakant, šie tyrimai yra pagrįsti tokių iškilių Rusijos fiziologų kaip Pavlovas ar Sechenovas darbais. Jie įrodė, koks svarbus gali būti žmogaus gebėjimas paveikti savo nervų sistemos veiklą siekiant sveikatos. Pagrindinis įrankis tam, anot Kabat-Zinn, yra vadinamasis suvokimas – mūsų jausmų, minčių, veiksmų – leidžiantis žmogui geriau jaustis ir savo kūnui, padedantis jo savireguliacijos mechanizmams. Jei įvaldysite tokio darbo, kaip valdyti savo sveikatą, įgūdžius, įskaitant sąmoningą streso mažinimą, atsigavimas vyks daug greičiau. Tose užsienio klinikose, kuriose supranta šio požiūrio svarbą, galima pasiekti fenomenalių rezultatų gydant net ir sudėtingas ligas (neurologinius ir širdies ir kraujagyslių, imunologinius ir medžiagų apykaitos sutrikimus, pvz., cukrinį diabetą). Deja, toks požiūris Rusijos medicinai praktiškai nepažįstamas: šiandien žinau tik vieną projektą Maskvoje sukurti tokį streso mažinimo centrą.
Andrejaus Konchalovskio komentaras
Kontempliacija mano mintyse yra svarbiausia, nes tai yra dalis kelio į aukštą žmogaus dvasinį lygį. Meditacijai pagrindinė sąvoka yra „koncentracija“, kai iš lėto išjungiate išorinį pasaulį nuo savęs, patenkate į šią ypatingą būseną. Tačiau tiesiog sėdint užmerktomis akimis į jį patekti neįmanoma. Taigi galite sėdėti valandą ar dvi ir vis tiek nuolat galvoti: „Ką aš veiksiu vėliau, rytoj ar po metų? Krishnamurti kalbėjo apie plepus protą. Mūsų smegenys šnekučiuojasi – taip sutvarkytos, nuolat sukuria kažkokias mintis. Norint atmesti mintį, reikia milžiniškų sąmoningų valios pastangų. Tai yra savitvardos viršūnė. Ir pavydžiu tiems, kurie gali tai padaryti. Nes aš pats to neįvaldžiau – lekiu į kvailą smegenų plepėjimą!
Tiesą sakant, jūs siūlote naują požiūrį į ligą ir pacientą?
Taip, gydyme pirmenybę teikiame dėmesio ir priežiūros sąvokoms, o tai visiškai atitinka Hipokrato principus. Būtent šios medicinos etikos taisyklės padėjo pagrindą šiuolaikinei medicinai. Tačiau pastaruoju metu jie dažnai pamirštami, nes gydytojai per darbo dieną priversti priimti kuo daugiau pacientų.
Ar asmeniškai patyrėte meditacijos naudą?
Meditacijos ir sąmoningumo kitus gali išmokyti tik tie, kurie tai daro patys. Meditacija pakeitė mano gyvenimą. Jei nebūčiau pradėjęs medituoti būdamas 22 metų, nežinau, ar šiandien būčiau gyvas. Meditacija padėjo man pasiekti harmoniją tarp skirtingų mano gyvenimo ir asmenybės aspektų, davė atsakymą į klausimą: „Ką aš galiu duoti pasauliui? Nežinau nieko geresnio už meditaciją, kuri padėtų mums visapusiškai suvokti save dabartinėje savo gyvenimo ir santykių akimirkoje – kad ir kaip kartais sunku būtų. Pats sąmoningumas yra paprastas, bet sunkiai pasiekiamas. Tai sunkus darbas, bet kam mes dar skirti? Nesiimti šios užduoties reiškia praleisti giliausią ir džiaugsmingiausią savo gyvenime. Taip lengva pasiklysti savo proto konstrukcijose, pasiklysti troškime būti geresniam ar būti kitoje vietoje – ir nustoti suvokti dabarties akimirkos svarbą.
Pasirodo, meditacija yra gyvenimo būdas ir labiau prevencija nei gydymas...
Ne, neatsitiktinai pasakiau, kad meditacijos gydomosios savybės iki galo įrodytos – jos tiesiog negalima suvokti kaip gydymo klasikine to žodžio prasme. Žinoma, meditacija turi prevencinį poveikį: įpratus įsiklausyti į savo jausmus, lengviau pajausti, kad kūne kažkas ne taip. Be to, meditacija stiprina imuninę sistemą ir suteikia galimybę visapusiškai išgyventi kiekvieną savo gyvenimo akimirką. Kuo stipresnė mūsų fizinė ir psichinė sveikata, tuo geriau ištveriame stresą ir atsispiriame ligų procesams bei greičiau sveikstame. Kalbėdamas apie meditaciją turiu galvoje sveikatos gerinimą visą gyvenimą, o žmogaus tikslai kinta kiekviename gyvenimo etape...
Ar yra meditacijos kontraindikacijų?
Asmeniškai sakyčiau, kad ne, bet kolegos pataria susilaikyti nuo ūmios depresijos nemedituoti. Jie mano, kad tai gali sustiprinti vieną iš depresijos mechanizmų – „kramtyti“ niūrias mintis. Mano nuomone, pagrindinė problema yra motyvacija. Jei ji silpna, tada sąmoningumo meditaciją sunku praktikuoti. Juk tam reikia rimtai pakeisti gyvenimo būdą: reikia ne tik skirti laiko meditacijos pratimams, bet ir lavinti sąmoningumą kasdienybėje.
Jei meditacija tikrai padeda, kodėl ji nenaudojama klinikinėje ir ligoninių praktikoje?
Meditacija naudojama, ir labai plačiai! Daugiau nei 250 ligoninių ir klinikų visame pasaulyje siūlo streso mažinimo programas medituojant, o jų skaičius kasmet auga. Meditacija pagrįsti metodai vis dažniau taikomi didžiojoje Europos dalyje. Medicinoje jie naudojami daug metų, pastaruoju metu jais susidomėjo ir psichologai. Šiandien šis metodas yra mokomas prestižinių universitetų, tokių kaip Stanfordo ir Harvardo, medicinos skyriuose. Ir esu tikras, kad tai tik pradžia.
* Tyrimus pradėjo (nuo 1979 m.) ir šiandien tęsia JAV Masačusetso universiteto Streso mažinimo klinikos (šiandien Medicinos, sveikatos priežiūros ir visuomenės sąmoningumo centras) mokslininkai: www.umassmed.edu