Liežuvis (iš lot. lingua) yra judrus organas, esantis burnoje ir kurio pagrindinės funkcijos yra kalba ir maistas.

Struktūra. Liežuvis susideda iš 17 raumenų, vidinių ir išorinių, itin kraujagyslių, kuriuos dengia gleivinė. Liežuvis turi sensorinę, sensorinę ir motorinę inervaciją.

 Maždaug 10 cm ilgio liežuvis yra padalintas į dvi dalis:

– Kūnas, judri ir matoma dalis, susidedanti iš 2 subelementų: ryklės segmento, esančio burnos gale, ir žando segmento, dažnai vadinamo liežuviu. Pastarasis yra padengtas papilėmis ir yra pritvirtintas prie burnos dugno frenuliu (²).

– Šaknis, pritvirtinta prie hipoidinio kaulo, prie apatinio žandikaulio ir ritulio šydo, kuris yra fiksuota dalis, paslėpta po kūnu.

Skonio vaidmuo. Dėl liežuvio skonio receptorių liežuvis vaidina svarbų vaidmenį skonyje. Kai kurie iš šių skonio pumpurų turi skonio receptorius, kad atskirtų skirtingus skonius: saldus, sūrus, kartaus, rūgštus ir umami.

Vaidmuo kramtant. Liežuvis palengvina maisto, kuris sudaro boliusą, kramtymą, nes jis sujungiamas ir stumiamas link dantų (2).

Vaidmuo ryjant. Liežuvis atlieka svarbų vaidmenį ryjant, nes maisto boliusas stumiamas į užpakalinę gerklės dalį, į ryklę (2).

Vaidmuo kalboje. Suderinus su gerklomis ir balso stygomis, liežuvis atlieka fonaciją ir leidžia skleisti skirtingus garsus (2).

Raumenų opos. Burnos viduje, o ypač liežuvyje, gali atsirasti opos, kurios yra mažos opos. Jų priežastys gali būti įvairios, pvz., stresas, traumos, jautrumas maistui ir tt Kai kuriais atvejais šios opos gali išsivystyti į aftinį stomatitą, kai atsiranda pasikartojantys (3).

Glositai. Glositas yra uždegiminiai pažeidimai, dėl kurių liežuvis tampa skausmingas ir atrodo raudonas. Jie gali atsirasti dėl virškinimo sistemos infekcijos.

Grybelinė infekcija. Burnos mielių infekcijos yra grybelio sukeltos infekcijos. Šis grybelis, natūraliai randamas burnoje, gali daugintis reaguodamas į įvairius veiksnius ir sukelti infekciją.

Glossoplegija. Tai paralyžius, kuris dažniausiai paveikia tik vieną liežuvio pusę ir sukelia tarimo sunkumų.

Navikas. Skirtingose ​​liežuvio vietose gali išsivystyti tiek gerybiniai (ne vėžiniai), tiek piktybiniai (vėžiniai) navikai.

Prevencija. Gera burnos higiena gali padėti išvengti tam tikrų liežuvio ligų.

Medicininis gydymas. Priklausomai nuo ligos, gali būti skiriamas gydymas priešgrybeliniais vaistais, antibiotikais ar antivirusiniu rašalu.

Chirurginis gydymas. Sergant liežuvio vėžiu, gali būti atliekama operacija, siekiant pašalinti naviką.

Chemoterapija, radioterapija. Šie gydymo būdai gali būti skirti vėžiui gydyti.

Medicininė apžiūra. Liežuvio dugnas apžiūrimas nedideliu veidrodžiu, siekiant patikrinti jo būklę, ypač gleivinės spalvą. Taip pat gali būti atlikta liežuvio palpacija.

Medicininis vizualizavimo egzaminas. Diagnozei užbaigti gali būti atlikta rentgeno, kompiuterinė tomografija arba MRT.

Vis dar minimas ir šiandien kalbų žemėlapis, kuriame kiekvienas skonis išvardintas konkrečioje liežuvio srityje, yra tik mitas. Iš tiesų, tyrimai, ypač Virginia Collins, įrodė, kad skonio pumpuruose esantys skonio pumpurai gali suvokti skirtingus skonius. (5)