Lactarius lignyotus
- Padalinys: Basidiomycota (Basidiomycetes)
- Poskyris: Agaricomycotina (Agaricomycetes)
- Klasė: Agarikomicetai (Agaricomycetes)
- Poklasis: Incertae sedis (neaiškios padėties)
- Užsakymas: Russulales (Russulovye)
- Šeima: Russulaceae (Russula)
- Gentis: Lactarius (pieninis)
- Tipas: Lactarius lignyotus
- Pieno mediena
Pienininkas pasisuka (lot. Lactarius lignyotus) – rusvinių (lot. Russulaceae) šeimos pieninių (lot. Lactarius) genties grybas. Sąlygiškai valgomas.
Ruda pieniška kepurė:
3-7 cm skersmens, ankstyvosiose stadijose – pagalvės formos su dailiai suglaustais kraštais, vėliau palaipsniui atsiveria, dažniausiai išlaikant centrinį išsikišimą (dažnai smailų); senatvėje gali įgyti sunkiai nusakomą piltuvo formos pusiau išgaubtą formą banguotais kraštais. Spalva – rusvai ruda, sodri, paviršius sausas, aksominis. Kepurėlės minkštimas baltas, palyginti plonas, trapus, su ne per gausiomis baltomis pieniškomis sultimis. Sultys nėra šarminės, ore pamažu pagelsta.
Įrašai:
Palyginti dažni ir platūs, nusileidžiantys palei stiebą, balti arba gelsvi, tik peraugę grybai įgauna ochros spalvą. Pažeisti jie tampa rausvi.
Sporų milteliai:
Geltona.
Ruda pieniška koja:
Palyginti ilgas (aukštis 4-8 cm, storis 0,5-1 cm), cilindro formos, dažnai lenktas, vientisas, kepurėlės spalvos. Paviršius, kaip ir kepurėlės, aksominis, minkštimas kietas.
Ruda pieninė auga nuo liepos vidurio iki rugsėjo pabaigos spygliuočių ir mišriuose miškuose, formuoja mikorizę, matyt, su eglėmis, rečiau su pušimis. Pasitaiko nedažnai, nesudaro didelių sankaupų.
Literatūroje nurodoma, kad Lactarius picinus, kuris yra didesnis ir aštresnis, yra rudos pieno spalvos medienos dvynys. Kalbant apie rusvą pienligę (Lactarius fuliginosus), panašumas yra tik formalus. Bet kokiu atveju Lactarius lignyotus atrodo labai charakteringai su savo neproporcingai maža aksomine kepurėle ir nuožulniomis kontrastingomis plokštelėmis, todėl atrodo kaip koks higroforas.
Kaip ir visi nekartūs jaunesni melžėjai, Lactarius lignyotus yra techniškai valgomas, bet ne sėkmingas. Taip, eik ir surask jį.
Anksčiau kažkodėl maniau, kad rudoji pienė dar vadinama „sumedėjusia“ būtent todėl, kad auga ant medienos. Tuo pačiu pagalvojau – oho, visos pieninės mikorizės, o ši ant medžio, kaip įmantriai. Tada paaiškėjo, kad melžėja yra kaip melžėja. Tai, kad jis tariamai kartais užauga „ant šaknų“, kaip, ko gero, kažkoks palankumas, visai neguodžia. Tulžies grybelis taip pat auga „ant šaknų“, bet kaip su jo džiaugsmais?