Iš karto pasakykime: panikos priepuolis – ne toli menanti problema, o rimta liga. Jūs dažnai susidursite su kitu terminu, pvz., „nerimo priepuolis“.
„Nerimo priepuolis yra daugiau šnekamosios kalbos terminas“, – sako C. Weilas Wrightas, mokslų daktaras, psichologas ir Amerikos psichologų asociacijos tyrimų ir specialių projektų direktorius. – Panikos priepuolis yra stiprios baimės epizodas, kuris gali pasireikšti staiga ir paprastai pasiekia aukščiausią tašką per 10 minučių.".
Žmogui gali negresia realus pavojus ir vis tiek ištiks panikos priepuolis, kuris labai sekina ir atima daug energijos. Pasak Amerikos nerimo ir depresijos asociacijos, tipiški panikos priepuolio simptomai yra:
- Greitas širdies plakimas ir pulsas
- Gausus prakaitavimas
– Drebulys
– Dusulys arba uždusimo jausmas
- Krūtinės skausmas
- Pykinimas arba pilvo sutrikimas
– Galvos svaigimas, silpnumas
– Šaltkrėtis arba karščiavimas
– Galūnių tirpimas ir dilgčiojimas
- Išjuokinimas (nerealumo jausmas) arba nuasmeninimas (savęs suvokimo sutrikimas)
– Baimė prarasti kontrolę arba išprotėti
– Mirties baimė
Kas sukelia panikos priepuolius?
Panikos priepuolius gali sukelti tam tikras pavojingas objektas ar situacija, bet gali būti ir taip, kad sutrikimui tiesiog nėra jokios priežasties. Pasitaiko, kad žmogus, susidūręs su panikos priepuoliu tam tikroje situacijoje, pradeda bijoti naujo priepuolio ir visais įmanomais būdais vengia jį sukelti galinčių situacijų. Ir taip jis pradeda patirti vis daugiau panikos sutrikimų.
„Pavyzdžiui, žmonės, turintys panikos sutrikimą, gali pastebėti gana lengvą simptomą, pavyzdžiui, padažnėjusį širdies susitraukimų dažnį. Jie tai interpretuoja kaip neigiamą, dėl to dar labiau nerimauja, o iš ten tai tampa panikos priepuoliu“, – sako Wright.
Ar tam tikri dalykai gali padaryti žmogų jautresnį panikos priepuoliams?
Atsakymas į šį klausimą nuvilia: panikos priepuoliai gali ištikti bet ką. Tačiau yra keletas veiksnių, galinčių sukelti pavojų asmeniui.
Pagal 2016 m. moterų dvigubai dažniau patiria nerimąnei vyrai. Pasak tyrimo autorių, taip yra dėl smegenų chemijos ir hormonų skirtumų, taip pat dėl to, kaip moterys susidoroja su stresu. Moterims reakcija į stresą suaktyvėja greičiau nei vyrams ir ilgiau išlieka aktyvi dėl hormonų estrogeno ir progesterono. Moterys taip pat ne taip greitai gamina neuromediatorių serotoniną, kuris vaidina svarbų vaidmenį esant stresui ir nerimui.
Genetika gali atlikti svarbų vaidmenį diagnozuojant panikos sutrikimą. 2013 metais buvo atrasta, kad žmonės, sergantys panikos priepuoliais, turi geną, vadinamą NTRK3, kuris didina baimę ir reakciją į ją.
Jei asmuo kovoja su kitais psichikos sutrikimais, įskaitant depresiją, jis taip pat gali būti labiau linkęs į panikos priepuolius. Nustatyta, kad panikos priepuolių riziką didina ir kiti nerimo sutrikimai, tokie kaip socialinė fobija ar obsesinis-kompulsinis sutrikimas.
Ne tik genetinis veiksnys gali turėti įtakos. Žmogaus elgesys ir temperamentas priklauso nuo aplinkos, kurioje jis augo.
„Jei užaugote su vienu iš tėvų ar šeimos nariu, turinčiu nerimo sutrikimą, jums taip pat yra didesnė tikimybė, kad tai darysite“, - sako Wright.
Kiti, ypač aplinkos veiksniai, tokie kaip darbo praradimas ar mylimo žmogaus mirtis, taip pat gali sukelti panikos priepuolius.
Ar galima išgydyti panikos priepuolius?
„Manau, kad panikos priepuoliai gali gąsdinti, žmonės gali būti atkalbinėti, bet yra daug dalykų, kuriuos galima padaryti norint su jais susidoroti“ atsako Wright.
Pirma, jei esate rimtai susirūpinę dėl kurio nors iš simptomų, kuriuos galite patirti panikos priepuolio metu (pvz., širdies problemų), turėtumėte kreiptis į gydytoją. Jei gydytojas nustato, kad širdies problemų iš tikrųjų nėra, jis gali pasiūlyti kognityvinę elgesio terapiją.
Pasak Amerikos psichologų asociacijos, kognityvinė elgesio terapija yra psichologinis gydymas, kurio pagrindinis dėmesys skiriamas mąstymo modelių keitimui.
Gydytojas taip pat gali skirti vaistų, įskaitant antidepresantus, kurie veikia kaip ilgalaikiai nerimą slopinantys vaistai, ir greitai veikiančių vaistų nuo tuberkuliozės, kad palengvintų ūminius nerimo simptomus, tokius kaip greitas širdies plakimas ir prakaitavimas.
Meditacija, protinis darbas ir įvairios kvėpavimo praktikos taip pat padeda ilgainiui susidoroti su panikos priepuoliu. Jei patiriate panikos priepuolius (kurie, deja, būna pertraukiami), svarbu žinoti, kad liga nėra mirtina, o iš tikrųjų pačiai gyvybei niekas negresia.