The infancy period lasts from birth to one year. What to educate at this time?
Children need to be taught how to use their parents properly.
Situation: Christoph, 8 months old, fully breastfed. He recently grew his first teeth. Suddenly he began to bite hard on his mother’s chest. Task — Christophe needs to be taught the rule: “You have to be careful with your teeth while breastfeeding.”
His mom applies a timeout: with words «It was very painful!» she puts it on the play mat. And he turns away for a minute or two, ignoring the weeping Christophe. At the end of this time, she takes it and says: «We’ll try again, but be careful with your teeth!» Now Christophe drinks carefully.
If he bites again, mom will immediately put him on the mat again and leave him unattended, and wait 1-2 minutes to attach to the breast again.
One more example:
- Paul’s story, 8 months old, you already know from the first chapter. He was always extremely unhappy, crying for several hours a day, despite the fact that his mother constantly entertained him with new attractions that helped only for a short time.
Greitai sutariau su tėvais, kad Pauliui reikia išmokti vieną naują taisyklę: „Turiu pramogauti kiekvieną dieną tuo pačiu metu. Mama šiuo metu užsiima savo reikalais. Kaip jis galėjo to išmokti? Jam dar nebuvo metukų. Negalite tiesiog nuvesti jo į kambarį ir pasakyti: „Dabar žaisk vienas“.
Po pusryčių, kaip taisyklė, jis buvo geriausios nuotaikos. Taigi mama nusprendė šį kartą pasirinkti virtuvės valymui. Paguldusi Paulą ant grindų ir davusi virtuvės reikmenų, ji atsisėdo, pažvelgė į jį ir pasakė: „Dabar aš turiu išvalyti virtuvę“. Kitas 10 minučių ji atliko namų darbus. Paulius, nors ir buvo šalia, nebuvo dėmesio centre.
Kaip ir tikėtasi, po kelių minučių virtuvės reikmenys buvo išmesti į kampą, o Paulius verkdamas pakabino mamai ant kojų ir paprašė jį sulaikyti. Jis buvo įpratęs, kad visi jo norai iškart išsipildo. Ir tada atsitiko tai, ko jis visai nesitikėjo. Mama paėmė jį ir vėl padėjo šiek tiek toliau ant grindų su žodžiais: „Man reikia išvalyti virtuvę“. Paulius, žinoma, pasipiktino. Jis padidino šauksmo garsumą ir nušliaužė motinai ant kojų. Mama pakartojo tą patį: paėmė jį ir vėl padėjo šiek tiek toliau ant grindų su žodžiais: „Man reikia išvalyti virtuvę, mažute. Po to aš vėl žaisiu su tavimi » (sumuštas rekordas).
Visa tai pasikartojo.
Kitą kartą, kaip buvo sutarta, ji nuėjo kiek toliau. Ji pastatė Paulą į areną, stovėdamas per akis. Mama tęsė valymą, nepaisant to, kad jo riksmai ją vedė iš proto. Kas 2-3 minutes ji atsisukdavo į jį ir sakydavo: „Pirmiausia man reikia išvalyti virtuvę, tada vėl galėsiu žaisti su tavimi“. Po 10 minučių visas jos dėmesys vėl atiteko Pauliui. Ji džiaugėsi ir didžiavosi, kad ištvėrė, nors iš valymo mažai kas išėjo.
Tą patį ji padarė ir sekančiomis dienomis. Kiekvieną kartą ji iš anksto planuodavo, ką veiks – tvarkysis, skaitys laikraštį ar valgys pusryčius iki galo, palaipsniui sutrumpinant laiką iki 30 minučių. Trečią dieną Paulius nebeverkė. Jis sėdėjo arenoje ir žaidė. Tada ji nematė reikalo maniežui, nebent vaikas ant jo kabojo taip, kad nebuvo galima pajudėti. Paulius pamažu priprato prie to, kad šiuo metu jis nėra dėmesio centre ir šaukdamas nieko nepasieks. Ir savarankiškai nusprendė vis dažniau žaisti vienas, o ne tik sėdėti ir šaukti. Abiem šis pasiekimas buvo labai naudingas, tad lygiai taip pat po pietų įvedžiau dar pusvalandį laisvo laiko sau.
Vieneri - dveji metai
Daugelis vaikų, kai tik rėkia, iškart gauna tai, ko nori. Tėvai linki jiems tik geriausio. Jie nori, kad vaikas jaustųsi patogiai. Visada patogus. Deja, šis metodas neveikia. Priešingai: tokie vaikai kaip Paulius visada yra nelaimingi. Jie daug verkia, nes išmoko: „Rėkimas atkreipia dėmesį“. Nuo ankstyvos vaikystės jie yra priklausomi nuo tėvų, todėl negali išsiugdyti ir realizuoti savo gebėjimų ir polinkių. O be šito neįmanoma rasti ko nors, kas patiktų. Jie niekada nesupranta, kad ir tėvai turi poreikių. Čia galima išeitis viename kambaryje su mama ar tėčiu: vaikas nebaudžiamas, būna šalia tėvo, bet vis tiek negauna to, ko nori.
- Net jei vaikas dar labai mažas, per „Time Out“ naudokite „Aš žinutes“: "Aš turiu išvalyti." „Noriu baigti pusryčius“. "Aš turiu paskambinti." Jiems negali būti per anksti. Vaikas mato jūsų poreikius ir tuo pačiu prarandate galimybę barti ar priekaištauti kūdikiui.
Paskutinis pavyzdys:
- Remember Patrick, «the horror of the whole band»? The two-year-old bites, fights, pulls out toys and throws them. Every time, mom comes up and scolds him. Almost every time she promises: «If you do it one more time, we’ll go home.» But never does.
How can you do it here? If Patrick has hurt another child, a short «statement» can be made. Kneel down (sit down), looking straight at him and holding his hands in yours, say: «Stop! Stop it now!» You can take him to another corner of the room, and without paying any attention to Paul, comfort the «victim». If Patrick bites or hits someone again, you need to act immediately. Since he is still small and it is impossible to send him out of the room alone, his mother must leave the group with him. During the timeout, although she is nearby, she does not pay much attention to him. If he cries, you can tell: «If you calm down, we can come in again.» Thus, she emphasizes the positive. If the crying doesn’t stop, they both go home.
There is also a time out: Patrick was taken away from the children and heaps of interesting toys.
As soon as the child plays peacefully for a while, the mother sits down to him, praises and gives her attention. Thus focusing on the good.