Mokslininkai teigia, kad vaikai, kurių kalbos vėlavimas, beveik dvigubai dažniau patiria pykčio priepuolius. Tai įrodė neseniai atliktas tyrimas. Ką tai reiškia praktiškai ir kada laikas skambėti?
Mokslininkai jau seniai spėliojo, kad vaikų kalbos vėlavimas ir pykčio priepuoliai gali būti susiję, tačiau joks didelio masto tyrimas šios hipotezės dar nepatvirtino duomenimis. Iki dabar.
Unikalus tyrimas
Naujas Šiaurės vakarų universiteto projektas, kuriame dalyvavo 2000 žmonių, parodė, kad maži vaikai, turintys mažesnį žodyną, turėjo daugiau pykčio priepuolių nei jų bendraamžiai, turintys amžių atitinkančius kalbos įgūdžius. Tai pirmasis tokio pobūdžio tyrimas, susiejantis mažų vaikų kalbos vėlavimą su elgesio pykčio priepuoliais. Į imtį taip pat buvo įtraukti vaikai iki 12 mėnesių, nepaisant to, kad vyresnis amžius šiuo atžvilgiu laikomas „krize“.
„Žinome, kad mažylius ištinka pykčio priepuoliai, kai jie yra pavargę ar nusivylę, ir dauguma tėvų tuo metu patiria stresą“, – sakė tyrimo bendraautorė Elizabeth Norton, komunikacijos mokslų docentė. „Tačiau tik nedaugelis tėvų žino, kad tam tikri dažni ar sunkūs pykčio priepuoliai gali rodyti vėlesnių psichinės sveikatos problemų, tokių kaip nerimas, depresija, dėmesio stokos hiperaktyvumo sutrikimas ir elgesio problemos, riziką.
Kaip ir dirglumas, kalbos uždelsimas yra rizikos veiksniai vėlesniam mokymuisi ir kalbos sutrikimams, pažymi Nortonas. Pasak jos, apie 40% šių vaikų ateityje turės nuolatinių kalbos problemų, kurios gali turėti įtakos jų mokslams. Štai kodėl kalbos ir psichinės sveikatos vertinimas kartu gali pagreitinti ankstyvą ankstyvos vaikystės sutrikimų nustatymą ir įsikišimą. Galų gale, vaikai, turintys šią „dvigubą problemą“, gali būti labiau rizikuojami.
Pagrindiniai nerimo požymiai gali būti reguliarus pykčio priepuolių pasikartojimas, reikšmingas kalbos uždelsimas.
„Iš daugelio kitų vyresnių vaikų tyrimų žinojome, kad kalbos ir psichikos sveikatos problemos kyla daug dažniau, nei galima tikėtis. Tačiau prieš šį projektą neįsivaizdavome, kaip anksti jie prasidės“, – priduria Elizabeth Norton, kuri taip pat vadovauja universiteto laboratorijai, kuri tiria kalbos raidą, mokymąsi ir skaitymą neuromokslų kontekste.
Tyrimo metu buvo apklausta reprezentatyvi daugiau nei 2000 tėvų, auginančių vaikus nuo 12 iki 38 mėnesių, grupė. Tėvai atsakinėjo į klausimus apie vaikų ištartų žodžių skaičių, elgesio „išsiveržimus“ – pavyzdžiui, kaip dažnai vaiką užklumpa nuovargio ar, atvirkščiai, pramogų akimirkomis.
Mažylis laikomas „vėlyvu kalbančiu“, jei jis turi mažiau nei 50 žodžių arba iki 2 metų nesugeba naujų žodžių. Tyrėjai apskaičiavo, kad vėlai kalbantys vaikai beveik dvigubai dažniau patiria smurtinius ir (arba) dažnus pykčio priepuolius nei jų bendraamžiai, turintys normalius kalbos įgūdžius. Mokslininkai pykčio priepuolius priskiria „sunkiems“, jei vaikas per pykčio priepuolį reguliariai sulaiko kvėpavimą, muša ar spardo. Mažiems vaikams, kuriems šie priepuoliai pasireiškia kiekvieną dieną ar dažniau, gali prireikti pagalbos ugdant savikontrolės įgūdžius.
Neskubėkite panikuoti
„Visas šis elgesys turi būti vertinamas vystymosi kontekste, o ne savaime“, - sakė projekto bendraautorė Lauren Wakschlag, Šiaurės Vakarų universiteto Sveikatos ir socialinių mokslų katedros profesorė ir docentė bei DevSci direktorė. Inovacijų ir plėtros mokslų institutas. Tėvai neturėtų daryti skubotų išvadų ir pernelyg reaguoti vien dėl to, kad šalia esantis vaikas turi daugiau žodžių arba dėl to, kad jų vaikui buvo ne pati geriausia diena. Pagrindiniai nerimo rodikliai abiejose šiose srityse gali būti reguliarus pykčio priepuolių kartojimas, reikšmingas kalbos uždelsimas. Kai šios dvi apraiškos eina koja kojon, jos sustiprina viena kitą ir padidina riziką, iš dalies todėl, kad tokios problemos trukdo sveikai bendrauti su kitais.
Išsamus problemos tyrimas
Apklausa yra tik pirmas žingsnis didesniame Šiaurės Vakarų universiteto mokslinių tyrimų projekte, kuris tęsiamas pavadinimu Kada nerimauti? ir finansuojamas Nacionalinio psichikos sveikatos instituto. Kitas žingsnis apima maždaug 500 vaikų tyrimą Čikagoje.
Kontrolinėje grupėje yra tie, kurių vystymasis vyksta pagal visas amžiaus normas, ir tie, kurie demonstruoja irzlų elgesį ir (arba) kalbos uždelsimą. Mokslininkai tirs vaikų smegenų vystymąsi ir elgesį, siekdami tiksliai nustatyti rodiklius, kurie padės atskirti laikinus vėlavimus nuo rimtų problemų atsiradimo.
Su projekto organizatoriais tėvai ir jų vaikai susitiks kiekvienais metais, kol vaikams sukaks 4,5 metų. Toks ilgas, kompleksiškas dėmesys „į vaiką kaip visumą“ nelabai būdingas moksliniams tyrimams kalbos patologijos ir psichinės sveikatos srityje“, – aiškina dr. Wakschlag.
Mokslininkai ir gydytojai turi daugeliui šeimų svarbios informacijos, kuri padės nustatyti ir išspręsti aprašytas problemas.
„Mūsų inovacijų ir naujų mokslų institutas „DevSci“ yra specialiai sukurtas tam, kad mokslininkai galėtų išeiti iš tradicinių klasių, peržengti įprastus modelius ir dirbti efektyviausiai, naudodami visas šiandien turimas priemones užduotims spręsti“, – aiškina ji.
„Norime paimti ir sujungti visą turimą informaciją apie vystymąsi, kad pediatrai ir tėvai turėtų priemonių rinkinį, kuris padėtų jiems nustatyti, kada laikas skambinti pavojaus varpais ir kreiptis į specialistus. Ir parodyti, kada pastarojo įsikišimas bus efektyviausias “, - sako Elizabeth Norton.
Jos mokinė Brittany Manning yra viena iš naujojo projekto darbo autorių, kurios darbas kalbos patologijos srityje buvo postūmis pačiam tyrimui. „Daug kalbėjausi su tėvais ir gydytojais apie vėlai kalbėjusių vaikų pykčio priepuolius, tačiau šia tema nebuvo jokių mokslinių įrodymų, kuriais galėčiau remtis“, – dalijosi Manningas. Dabar mokslininkai ir gydytojai turi tiek mokslui, tiek daugeliui šeimų svarbios informacijos, kuri padės laiku nustatyti ir išspręsti aprašytas problemas.