Bendravimo poreikiai neapsiriboja kalbėjimu apie dienos įvykius. Labai svarbu su partneriu nuoširdžiai aptarti jausmus ir išgyvenimus. Tačiau, stengdamiesi išvengti nesutarimų, įsimylėjėliai dažnai būna nenuoširdūs vienas kitam. Kaip sukurti visavertį bendravimą ir kodėl rimti pokalbiai naudingi santykiams?
Klausimas "Kaip tu?" o atsakymas „Puiku“ tėra apsikeitimas malonumais, mes nekalbame apie tikrus jausmus.
Deja, paviršutiniško bendravimo įprotis dažnai pasireiškia asmeniniuose santykiuose. Kai partneris klausia: „Kas atsitiko?“, mes dažnai norime atsakyti: „Nieko“. Jei tikrai viskas tvarkoje, toks atsakymas visai tinkamas, tačiau jei taip pasakysite, kad išvengtumėte pokalbio, santykiuose greičiausiai ne viskas klostysis sklandžiai.
Jei partneriai retai kalba vienas su kitu nuoširdžiai ir atvirai, o tokie pokalbiai pasitaiko tik krizinėse situacijose, bet koks rimtas ir gilus pokalbis gali juos išgąsdinti. Jei jie įpras reguliariai pasakoti vienas kitam apie mintis ir jausmus, tai ne tik sustiprins santykius, bet ir išmokys juos geriau spręsti iškilusias sudėtingas problemas.
Tačiau kaip santykiuose sukurti pasitikėjimo atmosferą, kuri leistų atvirai kalbėti apie tai, kas yra mūsų galvose, konstruktyviai kritikuoti ir kritiką priimti ramiai? To reikia išmokti – pageidautina nuo santykių pradžios. Sąžiningumas bendraujant reikalauja abiejų gebėjimo blaiviai įvertinti save. Kiekvienas turėtų žinoti savo skaudamas vietas, baimes ir trūkumus.
Svarbiausias bendravimo įgūdis yra klausytis.
Kokie „uždrausti“ pokalbiai gali pakenkti? Kiekvienas turi savo „skaudas temas“. Dažniausiai jie susiję su išvaizda, išsilavinimu, šeima, religija, ekonomine padėtimi ar politika. Netgi geranoriškiausias komentaras viena iš šių temų gali sukelti agresyvią reakciją ir sutrikdyti sąžiningą bei atvirą bendravimą.
Kartais paslaptys ir bandymai jas išlaikyti paslaptyje tampa tiksinčiomis bombomis, kurios gali pakenkti santykiams ir mums patiems. Jei partneriai turi „skeletus spintoje“, psichologo konsultacija gali padėti užmegzti bendravimą.
Svarbiausias bendravimo įgūdis – mokėjimas klausytis. Jei partneriai vienas kitą pertraukia, yra per daug pavargę ar susierzinę, kad susitelktų į pokalbį, vargu ar galima tikėtis iš jų empatijos ir atvirumo. Naudinga įpratinti kalbėtis tam tikru laiku: po vakarienės su puodeliu arbatos ar vyno arba likus valandai iki miego, arba popietinio pasivaikščiojimo metu.
Partneriai turėtų pagalvoti apie savo motyvaciją. Ar norite laimėti ginčą ar suartėti vienas su kitu? Jei norima įskaudinti kitą, ką nors įrodyti, pasmerkti, atkeršyti ar pastatyti save palankioje šviesoje, tai ne bendravimas, o narcisizmas.
Įprastas apsikeitimas nuomonėmis nebūtinai veda į ginčą. Reguliarus apgalvotų pokalbių pranašumas yra tas, kad jie parodo, kad nesutarimai yra normalūs ir netgi naudingi. Kiekvienas iš mūsų yra individas, turintis savo nuomonę ir asmenines ribas. Gerai nesutikti vienas su kitu. Sveiki nesutarimai yra netgi naudingesni santykiams nei automatiškai sutikti su kiekvienu partnerio žodžiu.
Tačiau čia svarbu atvirumas ir tolerancija. Partneriai turi būti pasirengę klausytis ir išgirsti vienas kito požiūrį. Naudinga atsidurti kito žmogaus vietoje ir pabandyti pažvelgti į situaciją iš jo taško.
Daugelis porų pasirengusios kalbėti rimtomis temomis tik krizės momentais. Pasistenkite karts nuo karto aptarti svajones, pasidalinti idėjomis apie dabartį ir ateitį. Galite pradėti nuo frazės „Aš visada norėjau…“, o tada pokalbis gali sukelti nuostabių atradimų.
Geram bendravimui reikia abiejų pastangų, kiekvienas turi būti pasirengęs rizikuoti ir prisiimti atsakomybę. Psichologinės konsultacijos gali padėti poroms, kurios savo santykiuose ieško paguodos ir saugumo bei nori padėti vienas kitam augti ir tobulėti.